Vakar Europos centriniam bankui (ECB) vėl pakėlus bazinę palūkanų normą 0,5%, dar labiau išaugo smulkaus verslo pažeidžiamumas ir bankrotų tikimybė. Nors ECB sprendimo efektas realiame vartojime Lietuvą pasieks tik per kelias savaites ar mėnesius, akivaizdu, kad toks sprendimas ir toliau mažins gyventojų vartojimą bei kels įtampą smulkiausioms bei labiausiai pažeidžiamoms įmonėms.
Ketvirtadienį paskelbtas jau eiliniu tapęs palūkanų normų kilstelėjimas užaugino rodiklį iki 15 metų nematytų 3 procentų ribos. Dėl pastarąją savaitę kilusių neramumų JAV bei Europos bankų sektoriuose, ECB nepateikė indikacijų apie tolimesnį palūkanų kėlimą, kaip buvo įprasta pastaruoju metu.
„Nors ECB susilaikė nuo prognozės dėl gegužę įvyksiančio sekančio kėlimo, net ir šiandien turima 3 proc. riba kelia rimtų iššūkių smulkiam ir ypač – mikro – verslui. Tokios įmonės turi mažiau finansinių rezervų ir ribotas galimybes skolintis, todėl yra gerokai jautresnės bet kokioms finansinėms turbulencijoms,“ – sako Algirdas Gutauskas, nebankinio finansavimo bendrovės „Faktoro“ vadovas.
Kaip ECB sprendimas ateina iki eilinio vartotojo ir smulkaus verslo?
Nors daugeliui žmonių ECB sprendimai gali atrodyti tolimi ir sunkiai suprantami, jie faktiškai paveikia kiekvieną gyventoją. Palūkanų augimas iki vartotojų kišenių bei piniginių ateina keliais būdais. Bene paprasčiausiai suvokiamas – pabrangusi mėnesinė būsto paskolos įmoka.
„Kitas kelias iki vartotojo piniginės – per prekes ir paslaugas. Įmonės, kurios skolinsis investicijoms ar apyvartinėms lėšoms, brangiau sumokės už paskolas dėl pakilusių palūkanų. Tikėtina, kad šiuos išaugusius kaštus bandys perkelti savo klientams didindami prekių ar paslaugų kainas. Istoriniai duomenys rodo, kad kylant kainoms vartojimas ilgainiui ima mažėti. To rezultatas – smulkaus verslo bankrotai ir šalutiniai padariniai, pvz. atleidžiami darbuotojai,“ pasakoja A. Gutauskas.
Kaip elgtis smulkiajam verslui?
Pasak jo, yra keli būdai ką turėtų padaryti smulkieji verslininkai, kad sėkmingai pasiruoštų galimiems neramumams. Visų pirma, gera įmonės kaštų analizė padės identifikuoti, kurių išlaidų reikės atsisakyti sulėtėjus verslo apsukoms. Toks veiksmų planas sukurs galimybę operatyviai reaguoti atėjus sunkiam momentui ir leis sutaupyti brangaus laiko bei pinigų.
„Sekantis žingsnis – iš anksto išsianalizuoti galimus finansavimo šaltinius ir sąlygas. Bankai smulkaus verslo vengia dėl per didelių rizikų bei mažų paskolų sumų. Todėl verta susipažinti su alternatyvių finansuotojų pasiūla ir įsivertinti galimybes skolintis, pasiderėti dėl sąlygų, kad prireikus, būtų galima operatyviai pasiskolinti lėšų ir užtikrinti verslo tęstinumą,“ sako „Faktoro“ vadovas.
Galiausiai ekspertas pataria nepanikuoti ir nesustoti bei toliau vystyti verslą, kadangi ir anksčiau įmonės sėkmingai veikė rinkoje esant aukštesnėms nei nulis palūkanoms.
„Aukštesnės palūkanos yra nauja realybė ir reikia išmokti dirbti tokiomis sąlygomis. Žinoma, galima atidėti investicijas, tikintis, kad pinigų kaina nukris, bet to gali tekti laukti kelis metus ir taip prarasite konkurencingumą. Net esant aukštoms palūkanoms reiktų neužmigti žiemos miegu. Verčiau, detaliau įsivertinus rizikas ir galimybes, pasirinkti tinkamą ir pamatuotą veiklos strategiją, tačiau judėti pirmyn bent pamažu,“ akcentuoja A. Gutauskas.
Justė Mikelaitė
