Pasibaigus konferencijai „Mano Baltija“, jos sumanytojas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius įvardija esminius renginio metu priimtus įsipareigojimus Baltijos jūros būklei gerinti. Jis taip pat pabrėžia, kad konferencijoje žengtas didelis žingsnis šios jūros gerovei užtikrinti.
Penktadienį Palangoje antrą kartą vykusioje konferencijoje „Mūsų Baltija“ V. Sinkevičius kartu su aštuonių prie Baltijos jūros esančių ES valstybių – Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos – ministrais susibūrė spręsti neatidėliotinų Baltijos jūros problemų. Konferencijos metu daugiausia dėmesio skirta šiame vandens telkinyje palaidotai nesprogusiai Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų amunicijai.
V. Sinkevičius pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu – Baltijos jūros gyvybingumo klausimai yra lenktynės su laiku, kur vienoje pusėje yra visuomenės sąmoningumas, rūpestingumas, politinė lyderystė, o kitoje – tiksinti laiko bomba.
„Šiuo atveju, tiesą sakant, net ir tiesiogine to žodžio prasme“, – pabrėžia jis.
V. Sinkevičius: žinome, kad situacija grėsminga, tačiau nežinome, kokios pasekmės
Eurokomisaras savo asmeninėje feisbuko paskyroje įvardija esminius konferencijos įsipareigojimus.
„Pirma, tai atviras valstybių įsipareigojimas surinkti konkrečius faktus apie Baltijos jūros dugne esančias toksiškas atliekas ir sprogmenis, kurie bet kuriuo metu galėtų sukelti aplinkosaugos katastrofas. Žinome, kad sprogmenų yra daug ir visur, tačiau iki galo nežinome, kaip daug ir kur. Šiuo metu yra sužymėta apie 20 proc.“, – teigia jis.
V. Sinkevičius taip pat pabrėžia, kad įsipareigota išsiaiškinti, kokio dydžio yra su Baltijos jūroje esančia amunicija susijusios rizikos, kaip geriausiai tvarkytis su tomis atliekomis ir kaip prioretizuoti jų tvarkymą.
„Dabar viskas vis dar yra labai spekuliatyvu. Žinome, kad situacija grėsminga, tačiau nežinome – kokios galėtų būti pasekmės“, – atkreipia dėmesį jis.
Be to, anot eurokomisaro, visas regionas drauge įsipareigojo šią problemą spręsti koordinuotai, preciziškai ir sistemiškai.
„Komisija šiandien paskelbė 2 milijonų eurų vertės kvietimą naujiems, bendriems projektams. Baltijos jūra turi puikų potencialą ir vėjo jėgainėms, ir savo unikalią, labai vertingą fauną bei florą. Juoba paralelėje teko labai daug dirbti ir dėl to, kad iškovotume galimybę atsikurti Baltijos jūros žuvų resursams“, – teigia konferencijos sumanytojas.
Galiausiai, anot jo, vienas iš renginio rezultatų – tam tikras darbų pasiskirstymas.
„Baltijos jūros valstybių įsipareigojimas suteikė Helsinkio komitetui pagrįstą kompetencijų centro vaidmenį Baltijos jūros klausimais. Galėsime būti garantuoti, kad problemų sprendimas bus lydimas mokslo ir ekspertų, o ne tik politinės bendruomenės“, – teigia V. Sinkevičius.
Bendri įsipareigojimai sukurs aiškų planą
Eurokomisras pabrėžia ir tai, kad nors įvardyti įsipareigojimai yra mažas žingsnis Baltijos jūros regiono valstybių glaudesnio bendradarbiavimo link, tačiau didelis žingsnis visai Baltijos jūrai ir jos ateičiai.
„Kai dabartiniai įsipareigojimai bus įgyvendinti, esu tikras, bus gerokai lengviau mobilizuoti ir visuomenę, ir politikus aktyviau spręsti Baltijos jūros problemas“, – teigia jis.
„Pasakymas, kad savo pašonėje turime vieną užterščiausių pasaulio jūrų, žmones labiau liūdina, nei skatina aktyviai spręsti šią problemą. Juoba dažnai dar ir žvalgomasi į kitus, nes tai lyg ir visų Baltijos jūros valstybių problema, bet būtent dėl to galiausiai ji tampa niekieno“, – sako V. Sinkevičius.
Anot jo, bendri įsipareigojimai sukurs aiškų planą sprendžiant problematiškiausius Baltijos jūros klausimus – taršą, sprogmenis ir chemikalus, kuo rizikuojame, kaip saugiausiai ir efektyviausiai juos pašalinti.
Skaičiuojama šimtai tūkstančių tonų nesprogusių sprogmenų
ELTA primena, kad EK duomenimis, Baltijos jūros dugne tebėra apie 300 tūkst. tonų nesprogusios abiejų pasaulinių karų amunicijos.
Pasibaigus Pirmajam ir Antrajam pasauliniams karams, amunicijos paskandinimas laikytas greičiausiu ir saugiausiu būdu atsikratyti nepanaudotų šaudmenų atsargų.
Baltijos jūroje aptinkama kelių pagrindinių tipų nesprogusių standartinių sprogmenų (NSS): pavojingų nuolaužų, išmestų šaudmenų, minų, bombų, valdomųjų raketų, granatų, mažo kalibro šaudmenų ir kt.
Nesprogę šaudmenys kelia grėsmę žmonėms ir jūrų gyvybei, aplinkai bei ekonominei veiklai jūroje, jie kelia grėsmę jūrų atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių statybai, taip pat kelia pavojų žvejybos laivams, pavyzdžiui, traleriams ir jų įguloms. Be to, ištekėjusios cheminės medžiagos gali užteršti jūrą ir akvakultūros teritorijas.
Be to, Baltijos jūra – labiausiai užteršta Europoje. Jai poveikį daro biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita, eutrofikacija, peržvejojimas ir didelis užterštumas įvairiais teršalais, pavyzdžiui, vaistais bei šiukšlėmis, ypač plastiko atliekomis, informuoja Pasaulio gamtos fondas.V. Sinkevičius apie Baltijos jūroje palaidotus sprogmenis: žinome, kad situacija grėsminga, tačiau nežinome – kokios galėtų būti pasekmėsŠiuo metu 97 proc. Baltijos jūros yra paveikta eutrofikacijos, dėl kurios mažėja deguonies kiekis. Mažiau deguonies reiškia mažiau žuvų ir gyvybės jūroje, todėl ekosistema tampa trapesnė ir pažeidžiamesnė. Socialinė ir ekonominė nauda taip pat yra mažesnė, daromas neigiamas poveikis žuvininkystei, rašo HELCOM.
Justė Ancevičiūtė (ELTA)
