Vienas iš sveikos aplinkos žmogui rodiklių – 40–60 proc. santykinė oro drėgmė. Labai panašūs palankios aplinkos parametrai taikomi ir jūsų telefonui, kompiuteriui ir kitai IT technikai. O jeigu besigaivindami šliūkštelėsime sulčių, mineralinio ar budindamiesi – kavos? Kompiuterinės technikos meistrai turi patarimų ir perspėja: paprastas įrangos išdžiovinimas, deja, gali nepadėti. Negana to, per sausa aplinka bėdų sukelia netgi dažniau nei per drėgna.
Gedimų priežastis – aplaidi elgsena
„Be didesnių problemų IT technika trumpai dirba 20–80 proc. santykinės drėgmės ribose, o jei aktualu ilgalaikė apsauga nuo korozijos, rekomenduojama 30–45 proc. santykinis drėgnumas. Deja, esant per mažam santykiniam drėgnumui, didėja galimas elektrostatinės iškrovos dydis. Kovoti su šiuo technikos priešu yra sunkiau ir brangiau nei kad užtikrinti apsaugą nuo atviro vandens“, – pasakoja kompiuterinę įrangą atnaujinančios įmonės „Refurbas“ vadovas Arnas Bebrauskas.
Anot jo, per didelis drėgnumas – ilgalaikio įrangos naudojimo atveju – kelia mažiau bėdų. Tai gali lemti komponentų, laidininkų koroziją, gedimus, tačiau remonto atveju pažeidimai aiškesni, saugos metodai nuo šio technikos priešo irgi yra ženkliai paprastesni.
„Dėl drėgnos aplinkos galima laidininkų ir komponentų korozija, dėl to įranga gali nebe taip teisingai veikti, kristi jos našumas, sugesti komponentai, kartais tai netgi visiškai ir nepataisomai sugadina įrangą. Su panašiomis problemomis susiduriame dažnokai, pagrindinė priežastis – gamintojo numatytų eksploatacinių sąlygų nesilaikymas. Problemos kyla ir dėl žmonių aplaidumo – įranga apliejama kava, alumi, įrangos taisytojai mato ir netinkamus mitybos įpročius – įrangoje aptinka maisto likučių“, – pastebi A. Bebrauskas.
Netyčia apliejome kompiuterį ar klaviatūrą: ką daryti?
Pasak specialisto, dauguma šiuolaikinės technikos turi apsaugos mechanizmus ir reaguodama į kritinį parametrą įranga išsijungia automatiškai. Jei visgi tai nėra numatyta, tuomet tik absoliutus įrangos atjungimas nuo maitinimo šaltinio galbūt išgelbės įrangą. Bet tuo eilinio vartotojo pagalba ir baigiasi. Kad išsiaiškintume galimybes išgelbėti tokį skysčiu aplietą kompiuterį, būtina kreiptis į specialistus.
Po apliejimo elektros grandinėse galimi naujų pasekmių atsiradimai – korozija, degimas, sutrikę tiek elektros tiek mechaniniai funkcionalumo momentai. Deja, net visiškas buitinis „išdžiovinimas“ negarantuoja įrenginio tolimesnio veikimo, priešingai – neįsitikinus drėgmės sukeltomis pasekmėmis ir vėl įjungus įrangą po tariamo „išdžiovinimo“ netgi galima ją rimtai sugadinti. Įrangą galima vėl naudoti tik po išsamios diagnostikos bei pašalinus padarinius.
„Jei prietaisas sušlapo, o jo maitinimas išorinis, reikėtų pasistengti kiek įmanoma greičiau išjungti įrangą mygtukais, kuo skubiau atjungti prietaisą nuo elektros tiekimo. Vis dėlto šiandien absoliuti dauguma mobiliųjų telefonų ir dauguma nešiojamų kompiuterių turi vidinę bateriją, tad vartotojas neturi galimybės ją greit atjungti.”
Todėl reikėtų skubiai kreiptis į atitinkamos įrangos specialistus kurie moka išardyti įrangą, atjungti šaltinį, diagnozuoti galimus pažeidimus ir juos pašalinti“, – aiškina A. Bebrauskas.
Anot jo, jokiu būdu neturėtume eksploatuoti įrangos, jungti prie jos papildomos įrangos, kurią galima pažeisti. Neturėdami bazinių elektrotechnikos žinių turėtume stengtis apsaugoti save ir aplinkinius nuo galimo neigiamo poveikio sveikatai, neleisti „taisyti“ vaikams netinkamo, sugadinto elektros prietaiso.
Norėdami apsaugoti savo IT įrangą nuo nepalankaus aplinkos poveikio, turėtume atsižvelgti į keletą svarbių dalykų.
- Naudodamiesi technika laikykitės gamintojo numatytų eksploatacinių sąlygų. Tik tomis aplinkybėmis gamintojas prisiima atsakomybę už įrenginio veikimą, garantines sąlygas.
- Tinkamai vėdinkite patalpas, kuriose naudojate įrangą. Be to, ji neturėtų būti įmontuota į visiškai uždaras erdves, kuriose neįmanomas oro srauto cirkuliavimas.
- Sekite parametrus. Jei įrenginio programinė įranga leidžia stebėti pagrindinius eksploatacinių sąlygų parametrus, reguliariai atkreipkite dėmesį, ar nėra nukrypimų nuo įprastų reikšmių.
- Pasikeitus eksploatacijos sąlygoms – pritaikykite įrenginio darbinius parametrus prie šių sąlygų, jei reikia – adaptuokite papildomą įrangą.
- Prižiūrėkite! Reguliariai naudodami techniką tikrinkite aušinimo sistemas, užterštumą dulkėmis, keiskite laiku pažeistus komponentus – reaguokite į perkaitimą, klaidingo veikimo atsiradimą – tai gali būti ženklas, kad kilo negrįžtamo proceso, įrangos sugedimo rizika.
Anot specialisto, elektronikos naudojimo, priežiūros ypatumai, lustų veikimo principai turi panašumo į automobilių veikimo ir priežiūros principus. Variklio temperatūrai pakilus, jei neskubėsime reaguoti, automobilis pats pereis į saugų režimą, leis važiuoti tik ribotais sūkiais, mažu greičiu. Elektronikoje sudėtingesni lustai veikia identiškai: jei kyla jų temperatūra, mažinamas darbinis dažnis, mažinama maitinimo įtampa, krenta našumas – stengiamasi nesukelti negrįžtamo poveikio pažeidžiant įrangą.
„Jei įranga kaista, turėtume pasirūpinti nekaitinti jos dar labiau. Jei telefonas ar kompiuteris jau karštas, nereikia jo naudoti lovoje ant antklodės dar labiau uždarant aušinimo angas – kritiškai svarbu laikytis gamintojo apibrėžtų eksploatacinių sąlygų“, – perspėja A. Bebrauskas.
Atsakingai šalinkime netinkamą naudoti įrangą
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė pabrėžia, kad atsakingai naudodami savo turimus elektronikos prietaisus pailginame jų gyvavimo ciklą, taip prisidėdami prie tvarumo bei elektronikos atliekų mažinimo.
„Elektronikos atliekos jau keleri metai iš eilės yra pasaulyje sparčiausiai auganti atliekų rūšis. Tad tausojantis mūsų turimų elektronikos prietaisų naudojimas – tai mūsų indėlis į aplinkosaugą ir planetos ateitį, atsakingai eikvojant išteklius, mažinant naujų produktų gamybos sukeliamą anglies pėdsaką“, – sako EPA atstovė.
L. Jurevičienė taip pat primena, kad labai svarbu nebetinkamą naudoti elektroniką, baterijas ir dujošvytes lempas šalinti jiems skirtame surinkimo tinkle. Mūsų šalyje ši infrastruktūra yra puikiai išvystyta, tokios atliekos perduodamos įgaliotiems tvarkytojams ir perdirbėjams. Smulkiosios elektronikos atliekas galima patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda išveža iš namų nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
