Lietuvos žmonės nesirūpina krosnių, židinių ir dūmtraukių priežiūra: jie mūsų šalies gyventojų namuose dažniausiai sukelia gaisrus, o dėl jų netinkamo įrengimo ir naudojimo kilusiuose gaisruose žūva daugiausia žmonių. Ugniagesių duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, net 44 proc. išaugo gaisrų, kilusių dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių, skaičius. Draudikai įspėja, kad pasibaigus šildymo ir kūrenimo sezonui negalima šildymo įrangos palikti likimo valiai – dabar pats laikas pasirūpinti šių įrenginių priežiūra ir valymu.
Pasak draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Norkaus, Lietuvos žmonės itin aplaidžiai prižiūri krosnis, židinius ir dūmtraukius. „Daugiausiai gaisrų gyvenamose patalpose kyla būtent dėl šių šildymo įrenginių. Pabaigę šildymo sezoną žmonės pamiršta juos apžiūrėti, o atšalus orams skuba kuo greičiau pradėti naudotis šia įranga ir visiškai pamiršta apie jos valymą bei patikrinimą. Prasibaigus šildymo sezonui reikėtų nedelsti ir imtis krosnių, židinių bei dūmtraukių valymo“, – sakė G. Norkus.
Jo teigimu, dėl dūmtraukio kilę gaisrai namuose žmonėms atneša didelius nuostolius. „Prieš kelias savaites Biržų rajone dėl kamine užsidegusių suodžių sudegė visas gyvenamojo namo stogas, o vidus ir namuose esantis turtas buvo sulietas vandeniu. Atlyginta žala siekė daugiau nei 20 tūkst. eurų. Kitame name – Vilniuje kamine kilus gaisrui dėl karščio ir vibracijų buvo sugadinta visa namo vidaus apdaila. Žmonės patyrė mažesnius nuostolius, tačiau ir šiuo atveju gyvenamosios patalpos turės būti remontuojamos“, – kalbėjo draudimo ekspertas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas atkreipė dėmesį, kad 22,2 proc. visų per pirmąjį šių metų ketvirtį kilusių gaisrų kilo dėl židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai. Šiuose gaisruose per pirmuosius tris šių metų mėnesius žuvo net 13 žmonių.
„Pastebime dažnas dūmtraukių įrengimo klaidas: dažniausiai nėra išlaikomas tinkamas atstumas nuo dūmtraukio paviršiaus iki degių pastato konstrukcijų, kurias gali uždegti įkaitęs dūmtraukis. Daugiausia problemų atsiranda tose vietose, kur dūmtraukis kerta perdangą ir stogo konstrukciją. Tarp jos ir dūmtraukio tenka sandarinti angas, todėl atliekant šiuos darbus būtina naudoti nedegias medžiagas. Atstumas nuo dūmtraukio paviršiaus iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 25 arba 15 cm, priklausomai nuo konstrukcijos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dūmtraukis būna padengiamas degiomis medžiagomis – medinėmis ar plastikinėmis dailylentėmis, tapetais“, – kalbėjo A.Gudžiauskas.
Jo teigimu, žmonės neretai numoja ranka į dūmtraukio priežiūrą arba užmiršta tuo pasirūpinti. „Būtina reguliariai tikrinti dūmtraukius, ar jie yra tvarkingi, ar nėra atsiradusių įtrūkimų, dūmų prasiskverbimo požymių. Jeigu dūmtraukis įtrūkęs ar nesandarus, nereikėtų atidėlioti remonto. Viena dažniausių žmonių klaidų – dūmtraukio nevalymas. Nevalytame dūmtraukyje gali užsidegti susikaupę suodžiai ir dervos. Dūmtraukyje suodžių sukeltas gali išplisti į degias pastato konstrukcijas, nes tokio gaisro metu degimo temperatūra dūmtraukyje būna itin didelė ir paprastai suardo dūmtraukį. Valyti dūmtraukį būtina ne rečiau kaip kartą kas 3 mėnesius“, – patarė ugniagesių atstovas.
Pasak A.Gudžiausko, valant dūmtraukį tenka lipti ant pastato stogo, todėl itin svarbu nepamiršti saugumo. „Dūmtraukį reikėtų valyti mechaniniu būdu naudojant specialius šepečius. Be to, atliekant valymo darbus galima pastebėti ir įvairius defektus ar silpnesnes dūmtraukio vietas. Įvairūs milteliai, kurie parduodami kaip dūmtraukių valymo priemonė, negali pakeisti mechaninio dūmtraukio valymo“, – tvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.
Jovita Aukštuolytė-Minderienė
Komunikacijos vadovė Baltijos šalims
