Galinga infrastruktūra po kojomis: kodėl dujotiekio trasa – ne vieta pramogoms ir adrenalino medžioklei

Lietuvos gamtinių dujų sistemos operatorius „Amber Grid“ papildomai žymi magistralinio dujotiekio trasas dalyje miškingų vietovių, kurias yra pamėgę bekelės ir motosporto entuziastai. Specialiais informaciniais stendais su šūkiu „Neerzink dujotiekio“ siekiama atkreipti ratuotų pramogautojų dėmesį, jog dujotiekio trasa važinėti draudžiama, siekiant užtikrinti žmonių, jų turto ir energetikos infrastruktūros saugumą.

„Magistraliniai dujotiekiai nutiesti po žeme apie  0,8 m gylyje, o virš jų, išilgai dujotiekio, driekiasi 50 metrų pločio „laisvas“ koridorius, kuris itin vilioja keturračių, visureigių, bekelės motociklų vairuotojus. Dažni bekelės entuziastų pasivažinėjimai kai kuriose dujotiekio atkarpose mums kelia susirūpinimą. Magistralinis dujotiekis yra nuolat prižiūrima ir saugi infrastruktūra, tačiau sisteminga ir neatsakinga veikla virš šios energetikos infrastruktūros kelia incidentų riziką“, – kalba „Amber Grid“ teritorijų planavimo skyriaus vadovė Vilma Ladygienė.

Aukšto slėgio magistralinių dujotiekių ilgis Lietuvoje siekia beveik 2300 km, jie driekiasi per du trečdalius visų Lietuvos savivaldybių. Dalis šios infrastruktūros skaičiuoja daugiau nei pusšimtį metų, o atokiose teritorijose – pievose, miškuose – vamzdynas nėra techniškai pritaikytas intensyviai antžeminei veiklai.

„Pavyzdžiui, sankirtose su keliais ar geležinkeliais yra įrengti papildomi apsauginiai dujotiekio dėklai, kurie sulaiko transporto priemonių keliamą vibraciją ir apsaugo nuo grunto lygio pokyčių. Tuo tarpu miškuose infrastruktūra tokių apsaugų neturi. Pasivažinėjimai apsaugos zonoje gali išjudinti gruntą, o drėgnose ar pelkėtose vietose transporto priemonės palieka gilias provėžas – dėl to virš dujotiekio lieka per plonas apsauginis grunto sluoksnis. Nuolat tikriname visą dujotiekio trasą, bendradarbiaujame su Valstybinių miškų urėdija ir kartu siekiame perteikti žinią gyventojams, kad dujotiekio apsaugos zonoje veikla draudžiama ne dėl formalumų“, – sako bendrovės atstovė.

Draudžiama, nes potencialiai pavojinga

Magistraliniais dujotiekiais aukštu slėgiu transportuojamos gamtinės dujos ir biometanas yra degi bei sprogi medžiaga, todėl įrenginys laikomas potencialiai pavojingu. Jeigu dujotiekis, pavyzdžiui, dėl didelės vibracijos būtų pažeistas, gaisras gali kilti net ir be tiesioginio ugnies šaltinio. Pažeidus aukšto slėgio vamzdį, išsiveržiantis dujų srautas yra toks stiprus, kad pakelia žemės grumstus ir akmenukus, kurie gali įskelti žiežirbas ir uždegti į išorę besiveržiančias dujas.

Aplink aukšto slėgio magistralinį dujotiekį nustatyta apsaugos zona – po 25 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies. Būtent apsaugos zonoje absoliučiai draudžiamos arba ribojamos veiklos, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nekeliančios grėsmės.

Pavyzdžiui, miške dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama statyti palapines, laikyti kemperius ar vagonėlius, kurti laužus, naudoti kepsnines, įrengti turistines stovyklavietes, organizuoti masinius renginius ar susibūrimus, statyti automobilius. Rizikinga laikoma nuolat keliama vibracija, taip pat veikla, keičianti paviršinio grunto lygį. Šių taisyklių nepaisymas  dujotiekio apsaugos zonoje gali užtraukti 150–2400 eurų siekiančias baudas.

Papildomas žymėjimas – paskatinti sąmoningumą

Apie tai, kad vietovėje po žeme yra įrengtas magistralinis dujotiekis, nuolat informuoja jo trasą žymintys geltoni ženklinimo stulpeliai su informacinėmis lentelėmis. Jie įrengti išilgai magistralinio dujotiekio trasos ne arčiau kaip 1 metro atstumu nuo vamzdyno bei ne rečiau kaip 500 m atstumu vienas nuo kito. Lentelėse, informuojančiose apie po žeme įrengtą aukšto slėgio dujotiekį, nurodytas apsaugos zonos plotis, įspėjimas apie pavojingumą, eksploatuojančios įmonės pavadinimas ir telefono numeris.

Visgi siekiant dar labiau padidinti matomumą vietose, kur fiksuojamas nuolatinis intensyvus bekelės technikos judėjimas, „Amber Grid“ imasi papildomų priemonių ir įrengia vizualius informacinius stendus su šūkiu „Neerzink dujotiekio“.

„Norime paskatinti žmonių sąmoningumą, perteikti, kokia galinga infrastruktūra yra po žeme ir kad neatsakingas elgesys gali sukelti rimtų pasekmių. Dujotiekio apsaugos zona – tikrai ne vieta maištauti prieš saugumo reikalavimus“, – teigia „Amber Grid“ komunikacijos vadovė Eglė Krasauskienė.

Ji primena, kad išsami informacija apie magistralinių dujotiekių apsaugos zonas, jose galiojančius ribojimus bei leidžiamas veiklas pateikiama „Amber Grid“ interneto svetainės skiltyje žemės savininkams. Internetinių žemėlapių duomenų bazėje REGIA gyventojai taip pat gali pasitikrinti, ar jų sklypą kerta magistralinis dujotiekis, kokiose teritorijose veiklai reikalingas „Amber Grid“ pritarimas ar taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – ši informacija yra nuolat atnaujinama.

AB „Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius, priklausantis EPSO-G įmonių grupei. Bendrovė eksploatuoja 2 288 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje. Ji taip pat valdo daugiau nei 60 dujų skirstymo ir apskaitos stočių bei dvi dujų kompresorių stotis.

AB „Amber Grid“ sistema yra sujungta su keturių kitų šalių dujų perdavimo sistemomis ir Klaipėdos SGD terminalu. „Amber Grid“ akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos antrinį sąrašą. Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.