Kai pagalvojame apie žalingus įpročius, į galvą šauna greitas maistas, saldumynai ar vakarinis šaldytų picų maratonas. Bet mažai kas įtaria, kad žala gali slėptis net ir… tobulai suplanuotoje dienos lėkštėje. Ar žinojote, kad monotoniška mityba – net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo sveika – per laiką gali sukelti vitaminų, mineralų ir kitų mikroelementų disbalansą?
Vienas didžiausių XXI amžiaus paradoksų – mes žinome daugiau apie mitybą nei bet kada anksčiau, bet dažniau valgome tą patį. Tą patį jogurtą, tas pačias avižas, tą pačią „saugią“ salotą. Ir net nesusimąstome, kad ta lėkštė, kuri vakar buvo naudinga, šiandien jau nebeatliepia organizmo poreikių.

Kai maistas tampa per daug nuspėjamas
Kūnui reikia įvairovės – ne tik dėl skonio ar malonumo, bet pirmiausia dėl biocheminių procesų, kurie vyksta kiekvieną sekundę. Kiekvienas vitaminas, mineralas ar fitonutrientas atlieka tam tikrą vaidmenį – kaip simfonijos instrumentas. Jei kasdien skamba tik vienas – muzika galiausiai ima erzinti.
Vienodi produktai – skirtingos pasekmės
Pavyzdžiui, nuolat renkantis tuos pačius 5 produktus, rizikuojate ne tik vienpusiškumu, bet ir:
- geležies ar cinko trūkumu (jei dominuoja augalinė mityba be pakankamos įvairovės);
- omega-3 deficitu (jei nevalgote kokybiškos riebios žuvies);
- lipidų ir sterolių stoka (kuo dažniau valgote rafinuotus grūdinius produktus);
- sumažėjusiu vitaminų A, D, E, K pasisavinimu (jei mityboje trūksta sveikųjų riebalų);
- žarnyno mikrofloros išbalansavimu (jei trūksta skaidulinių ir fermentuotų maisto produktų).
Vienodumas gali atrodyti kaip saugus pasirinkimas, bet jis tyliai tolina nuo optimalaus sveikatos balanso.
Kasdieninis iššūkis – subalansuoti ne tik skonį, bet ir sudėtį
Net laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų – 5–9 porcijos daržovių ir vaisių, pilno grūdo produktai, žuvis 2–3 kartus per savaitę – praktikoje tai tampa iššūkiu. Laiko, galimybių, net kulinarinių įgūdžių ribos dažnai lemia tai, kad sukamės apie tą pačią produktų ašį.
Ir būtent čia svarbių sprendimų centre atsiduria NeoLife maistinės medžiagos – tai ne tik papildai, o mitybos sistemos dalis, kurios sudėtyje natūraliai dera lipidai, steroliai, flavonoidai, karotenoidai, fermentai ir vitaminai, išgauti taip, kaip tai padarė pati gamta.
Žarnynas: mūsų slapčiausias partneris
Mokslas vis garsiau kalba apie tai, kad žarnynas – ne tik virškinimo vieta. Jame gyvena trilijonai mikroorganizmų, atsakingų už vitaminų sintezę, imunitetą ir net nuotaiką. Vienodo pobūdžio meniu keičia mikrobiotos įvairovę, o tai savo ruožtu mažina fermentų kiekį, slopina vitaminų B1, B2 ir B12 pasigaminimą bei neleidžia pilnai įsisavinti net to, ką valgome.
Be to, net menkiausias maistinių medžiagų disbalansas gali paveikti mūsų kasdienybę – nuo energijos kiekio iki gebėjimo susikoncentruoti.
Kūno kalba: ką pasakoja mūsų nagai, oda ir akys
Pasikartojantys produktai lėkštėje – tai pasikartojantys signalai iš organizmo. Ir jei mokėtume juos išgirsti, suprastume kur kas daugiau nei iš kraujo tyrimo.
Ar žinojote, kad:
- dažnas naktinis aklumas – gali signalizuoti apie vitamino A trūkumą,
- jei ilgai gyja žaizdos – tikėtinas vitamino C stygius,
- jei ryte pabundate lyg „išsikrovę“ – verta patikrinti B grupės vitaminų lygį,
- dažnai peršąlant – kalta gali būti sumažėjusi cinko ar D vitamino koncentracija.
Tai – ne ligos. Tai – pirmieji šauksmai pagalbos iš vidaus, rodantys, kad organizmui trūksta įvairovės, ne kalorijų.
Mityba – tai ne tik lėkštės turinys, bet ir gyvenimo kokybės pamatas
Jeigu kasdien valgytume vis kitokias daržoves, skirtingas sėklas, keistume grūdų rūšis, žuvis, gautume pakankamai saulės ir negyventume stresinėje aplinkoje – galėtume pasikliauti vien maistu. Tačiau realybė tokia, kad vienodas meniu mus lėtai stumia į nepastebimą medžiagų disbalansą.
Tad prieš dėdami į lėkštę tuos pačius produktus – sustokite. Įvairovė, spalvos, tekstūros ir net retkarčiais keistas skonis – tai ne kaprizas, o išmintinga prevencija. Mūsų organizmas – kaip dirva. Jei ją kasdien laistysime tuo pačiu vandeniu – derlius ims skursti. Lygiai taip pat skursta ir mūsų vidinis pasaulis, kai jį maitiname tik tuo, kas pažįstama.