8.5 C
Utena
2024 / 03 / 29

Prof. Rimvydas Laužikas apie Užgavėnių tradicijas: „Vietoje blynų anksčiau ragautas šiupinys su kiaulių uodega ir vėdarai“

Ar jau skaitėte?

Užgavėnės – tai tarsi pirmas žingsnis pavasario link, kai po tamsios žiemos norisi jas švęsti skanaujant gardžius patiekalus. Nors jos mums neatsiejamos nuo pačių įvairiausių blynų, gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad kadaise jie nebuvo svarbiausias šios šventės patiekalas. Valgiai skyrėsi priklausomai nuo regiono, bet visur ant stalo atsirasdavo įvairių mėsos ir miltų patiekalų, kurie tikrai nebuvo liesi. „Žiemos išvarymo šventės gastronominis bruožas anksčiau buvo gausaus, riebaus, mėsiško maisto valgymas. Ir ne vien Užgavėnių dieną, bet ir kelias dienas prieš ją. Pati šventė taip pat skyrėsi savo personažais, bet iki mūsų laikų atkeliavo trys tradicijos – Persirengėlių eisena, Morės deginimas ir Lašininio bei Kanapinio kovos“, – pasakoja R. Laužikas.

- Reklama -

Nuo žąsų iki kiaulių uodegų

Gastronominio paveldo tyrinėtojas pastebi, kad senosios Užgavėnės buvo visuotinė šventė, minėta tiek valstiečio pirkioje, tiek valdovo rūmuose. „Jos tarsi sujungė skirtingus visuomenės sluoksnius, o kažkuria prasme – net įvairiose šalyse bei skirtingais laikotarpiais gyvenusius žmones. Juk ir šiais laikais, prieš Užgavėnes bei šią dieną, karnavalų banga ritasi nuo Rio de Žaneiro iki Lietuvos miestų ar miestelių. Užgavėnių siautulys baigiasi Pelenų diena, o ji yra pirmoji, pradedanti gavėnią – 40 dienų pasninką prieš Velykas. Tad prieš tai buvo gausiai ir riebiai valgoma – net iki 12 kartų per dieną“, – pasakoja profesorius.

Rimvydas Laužikas.

Tai, kokia mėsa bus ant šeimos stalo, priklausė nuo šeimininkų turtinės padėties: „Valstietiškuose namuose tai buvo kumpiai, dešros, riebiai troškinti kopūstai, vėdarai, riebi putra, šaltiena. Turtingesniuose namuose mėsos buvo galima rasti ne ką mažiau, bet ji kitokia, prabangesnė. Pavyzdžiui, 1711 metais Vilniaus jėzuitų kolegijoje prieš pačias Užgavėnes ant stalo buvo patiekta jautiena, veršiena baltame padaže, ryžiai, keptos žąsys.“

Vienas iš seniausių Užgavėnių valgių – šiupinys, kuris iki šiol dar verdamas kai kur Žemaitijoje. Jis gamintas iš kruopų (dažniausiai, miežinių), žirnių arba pupų, miltų, lašinių, įvairių prieskonių. Mažojoje Lietuvoje į šiupinį jau dėta ir bulvių. Svarbus Užgavėnių šiupinio „priedas“ – kiaulės (kai kur – gaidžio) uodega, o Mažojoje Lietuvoje – rūkyta kiaulės galva. Tad blynai yra tik vienas iš Užgavėnių valgių ir, ko gero, ne pats seniausias.

Blynų „giminaičiai“ – pampuškos, kleckai, žagarėliai

Kone kiekviena šeima per Užgavėnes kepa savo pamėgtus blynus: vieniems tai lietiniai su saldžiais ar sūriais įdarais, kitiems – mieliniai ar vaflinės širdelės. Pasak prof. Rimvydo Laužiko, blynai, kaip pagrindinis besibaigiančios žiemos šventės patiekalas, mūsų gastronominėje kultūroje visuotinai įsitvirtino tik po 1990 metų: „Miestuose, ypač Vilniuje ir Vilniaus regione, per Užgavėnes dar kepamos spurgos bei žagarėliai, būdingi ir šių laikų lenkiškam šventės stalui.“

Tai, kokie blynai bus ant Užgavėnių stalo, senesniais laikais priklausė nuo namų turtingumo. Jie galėjo būti kepami kaip lietiniai arba kaip papločiai. Pagal miltus – ruginiai, kvietiniai, žirniniai, grikiniai. Pagal tešlos paruošimo būdą: raugintos, neraugintos, mielėmis kildintos tešlos, o pagal miltų kokybę – razavų (pilno grūdo) ar pikliuotų miltų.

- Reklama -

„Vėlesniais laikais kepti ir bulviniai blynai. Jie visi turėjo būti riebūs, persigėrę kiaulės taukais. Sąlyčio su vokiška kultūra regionuose (Šiaurės Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje, miestuose ir aplink juos) dar žinomos pampuškos. Žodžio kilmė – vokiška (nuo „pfannkuchen“), tai reikštų „keptas keptuvėje“. Lietuviškos pampuškos gamintos iš raugintų kvietinių miltų tešlos. Iš jos buvo formuojamos apvalios bandelės ir kepamos verdančiuose taukuose“, – pasakoja prof. R. Laužikas.

Žemaitijoje ir Aukštaitijoje – skirtingi Užgavėnių akcentai

Užgavėnės nuo seno buvo švenčiamos visoje Lietuvoje, šiek tiek skyrėsi tik šventės tradicijos ir ant stalo garuojantys valgiai. Tarkime, pietų Lietuvoje keptos babkos, rytų Lietuvoje Užgavėnėms valgyti virtiniai bei virti, pienu užbalinti lokšiniai. Jie buvo valgomi vakare, kaip paskutinis Užgavėnių patiekalas. Mažojoje Lietuvoje kai kur per Užgavėnes rasime patiekalų, būdingų Kūčių vakarui: kisielių, pailgus aguoninius bei miltinius kleckus.

Užgavėnių blynai su manų kruopomis.

„Klaipėdos regione Užgavėnėms kepti rageliai, mielinės kvietinių miltų tešlos pampuškos. Jos buvo fomuojamos rankomis, pilnavidurės ar žiedo formos, dažniausiai be jokio įdaro, kai kada – įdarytos uogiene ar marmaladu. Rytiniame Prūsijos pakraštyje ties Suvalkija taip pat keptos pampuškos, rečiau – spurgos. Šios spurgos kepamos riebaluose iš skystesnės, mielėmis kildintos tešlos, kuri semiama ir į karštus riebalus krečiama šaukštu. Visoje Prūsijoje per šventes, taip pat ir Užgavėnes, buvo populiarūs žagarėliai“, – vardija R. Laužikas.

Žodžius apie šiupinį, kaip būdingą Užgavėnėms patiekalą, Motiejus Valančius įdėjo net į Palangos Juzės, viešėjusio pas ūkininką Skapiškio parapijoje, lūpas: „Svilienė iškepė blincius, valgėm, paskiaus davė šiupinį, ir tą perėmėm.“ XX amžiaus pradžioje jis per Užgavėnes daugiau valgytas vakarinėje Lietuvos dalyje, Mažojoje Lietuvoje, o blynai ir papločiai buvo populiarūs visame krašte, pasakoja profesorius.

„Skirtingi buvo ir šventės personažai: Žemaitijoje vežiota Morė ar Kotrė, lydima „įvairiausio plauko juokdarių bei štukorių“, ties Kupiškiu – Gavėnas, kitur – Lašininis kovodavo su Kanapiniu. Suvalkijoje buvo važinėjamasi rogėmis, daugelis mini laistymąsi vandeniu. Tiesa, per praėjusius 100 metų daugelis papročių pasikeitė. Tam didelės įtakos turėjo sovietinė okupacija ir pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas. Šiais laikais vis tik dominuoja žemaitiškos Užgavėnės. Ko gero, tam daugiausia įtakos turėjo jų teatrališkumas, karnavalinis pobūdis, kurį pakankamai lengva perimti, perkelti į šiuolaikinę miesto kultūrą“, – pastebi R. Laužikas.

Lietuviai daugiau miltinių patiekalų gaminasi patys

Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, miltus lietuviai daugiausia naudoja įvairių kepinių gamybai. Nors pastaraisiais metais parduotuvių lentynose daugėja skirtingų miltų rūšių, tačiau pirkėjai dažniausiai renkasi aukščiausios rūšies kvietinius miltus ir įsigyja didesnio tūrio pakuotes.

„Labiausiai perkami yra kvietiniai miltai, kurių nuo viso miltų asortimento parduodame apie 65 procentus. Likusią dalį sudaro kitos miltų rūšys, iš kurių pirkėjai dažniausiai renkasi kukurūzų, migdolų, kokosų arba grikių miltus. Dalis jų išbando ir avinžirnių, burnočio sėklų bei lęšių miltus. Savo asortimente siūlome nemažai „Rimi“ prekės ženklo produktų, tinkančių glitimo netoleruojantiems, sveikesnių miltų alternatyvų ar tiesiog naujų ir įdomesnių skonių ieškantiems pirkėjams“, – sako O. Suchočeva.

Aukščiausios rūšies miltai yra šviesesni ir įvairiems kepiniams suteikia daugiau purumo. Tiesa, svarbu miltus laikyti tinkamai, kad namuose jų neužpultų kenkėjai. „Miltus geriausia laikyti sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje, originalioje pakuotėje arba sandariame indelyje. Geriausia juos sunaudoti iki tinkamumo vartoti termino pabaigos“, – sako komercijos operacijų vadovė.

Ji pastebi, kad taupymo tikslais pirkėjai įprato daugiau gaminti namuose, o krepšeliuose dažniau atsiduria ilgo galiojimo produktai: „Tokios ilgo galiojimo prekės kaip miltai, makaronai, aliejus, įvairūs konservuoti ar šaldyti produktai išlieka geras pasirinkimas norintiems sutapyti, nes juos galima įsigyti akcijų bei asmeninių nuolaidų metu, o suvartoti per ilgesnį laikotarpį.

Prof. Rimvydas Laužikas siūlo išsikepti Užgavėnių blynų pagal senovinį receptą.

Užgavėnių blynai su manų kruopomis

Blynams reikės:

  • 0,5 stiklinės manų kruopų;
  • 1,5 stiklinės pieno;
  • 3 kiaušinių;
  • 2 šaukštų cukraus;
  • žiupsnio druskos;
  • žiupsnio vanilinio cukraus.

Kaip gaminti:

1. Piene išvirkite gana tirštą manų košę iš pusės stiklinės manų kruopų ir pusantros stiklinės pieno.

2. Kai pravės, įberkite žiupsnelį druskos, įdėkite 3 kiaušinių trynius, ištrintus su 2 šaukštais cukraus, ir sudėkite kiaušinių baltymų putą.

3. Keptuvėje įkaitinkite taukus ar aliejų ir kepkite mažus blynelius.

4. Iškepus pabarstykite vaniliniu cukrumi.

Skanaus!

Živilė Karevaitė

spot_img

Astrologinė prognozė kitai savaitei. Vienam ženklui ateinanti savaitė bus pilna iššūkių ir galimybių

Astrologinė prognozė kitai savaitei, balandžio 1–7 dienoms. AVINAS Savaitės pradžioje galite lankytis toliau nuo namų arba jau grįžti iš viešnagės. Tikėtinos kalbos apie komandiruotę, kelionę, aktualius projektus, arba teks rimtai mokytis, dirbti, užsiimti logistika, pervežimais. Pasistenkite...

Astrologinė prognozė kovo 29-ajai, penktadieniui

AVINAS. Tai gali būti finansinių reikalų diena. Jeigu šioje srityje viskas sutvarkyta, apmokėta, tuomet mintys suksis apie meilės troškimus, erotiką, domins sportas bei pramogos. JAUTIS. Tarp jūsų ir aplinkinių šiandien užsimegs geras ryšys. Tikėtinas naudingas...

Žaliasis L. Rimgailės Velykų pyragas su zuikučiais ištirpdys mažųjų širdis: jam ingredientų įsigysite pigiau...

Iškepusi daugybę kepinių šventėms ir kasdienai, verslininkė, desertinės „Liu Patty“ įkūrėja Liucina Rimgailė nuolat stebina išmone. Pavyzdžiui, kas galėtų pagalvoti apie velykinį pyragą su špinatais? Jis ne tik sveikesnis už daugybę saldumynų, puošnus, primenantis...

Įvairiaspalvė Turkija: kodėl keliautojai ją renkasi būtent pavasario atostogoms?

Populiarumu su Turkijos kryptimi lietuvių keliautojų tarpe mažai kas galėtų pasirungti, tad svajojantiems apie turiningas  atostogas, stebinančius bei išskirtinę kokybę siūlančius  viešbučius ir tobulus orus verta nedelsti – sezonas į šią saulėtą šalį jau...

Sekmadienį pereisime prie vasaros laiko

    Šį sekmadienį Lietuvos gyventojai turės prisitaikyti prie vasaros laiko, pasukdami laikrodžius valanda į priekį. Tai atsitiks kovo 31-ąją naktį, trečią valandą. Iki spalio 26 d., kuris taip pat yra sekmadienis, Lietuva laikysis vasaros laiko,...

Kovo 28-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo dvidešimt aštuntoji, ketvirtadienis, (ketvirtoji 13-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 277 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Girmantė, Odeta, Rimkanta, Rimkantas, Rimkantė, Siksta, Sikstas, Vigailė; rytoj: Almantė, Bertoldas, Kleopatra, Manvydas, Sandra; poryt: Ferdinandas, Gvidonas, Meda,...

Astrologinė prognozė kovo 28-ajai, ketvirtadieniui

AVINAS. Svarbios bus verslo, finansų problemos. Gali būti, kad teks aiškintis ir dalykinius, ir intymius santykius. Dėl norimos sėkmės teks koreguoti savo planus, požiūrį, eiti į kompromisus. JAUTIS. Diena gali pateikti iššūkių. Veltui mėginsite pakeisti...

Kaip rajono socialinės apsaugos skyrius skatina vyrų įsitraukimą į vaikų priežiūrą

  Lietuvoje pastaraisiais metais vis labiau akcentuojamas tėvų vaidmuo auginant vaikus. Ypač tai aktualu šviesiant vyrų įsitraukimą į vaikų priežiūrą, kuris, kaip rodo naujausios tendencijos, vis didėja. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įgyvendinama naujoji...

Žiniasklaida: Darbo partijos būstinėje apsilankė teisėsauga

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. Nurodoma, kad tarptautinį tyrimą, kurio pagrindu pareigūnai ir lankėsi partijos būstinėje, atlieka Europos prokuratūra. Tai...

„Rimi“ priėmė iššūkį – Velykų vaišėms apsipirksite už 20 eurų: visi šventinio stalo receptai...

Jei nenorite išlaidauti Velykoms, vaišių stalą galite pasiruošti vos už 20 eurų, tereikia iš anksto susiplanuoti, ką gaminsite, pasinaudoti siūlomomis akcijomis bei atkreipti dėmesį į galimybę įsigyti privačios etiketės prekes už itin patrauklią kainą....

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios...

Paulius Jurkevičius: kodėl itališkas Velykų pyragas yra sparnuotas ir kitos colomba pasquale istorijos

Įsiklausykime kaip elegantiškai skamba šiedu itališki žodžiai: colomba pasquale! Italų kalba yra ne šiaip skambi, ji turi oficialų tarptautinės muzikos kalbos statusą. Ir vis tik colomba pasquale –anaiptol ne muzikinis terminas. Tai yra skonio...

Priedangų ir slėptuvių rebusas: kas ir kaip jas turi teisę įsirengti

Lietuvoje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, kurie karinių veiksmų atveju, vykstant apšaudymams iš oro raketomis, dronais, aviacinėmis bombomis ar įsiplieskus mūšiams miesto teritorijoje, padėtų išvengti civilių gyventojų aukų. Aplinkos ministras šių...

Putpelių kiaušiniai papuoš velykinių margučių pintinę: dabar „Rimi“ jų įsigysite pigiau

Ryškūs ir spalvingi margučiai – vienas svarbiausių Velykų stalo akcentų. Nors dažniausiai dažome vištų kiaušinius, tačiau margučių pintinę papuoš ir mažesni, dekoratyvūs ir spalvingi putpelių kiaušiniai. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienės teigia, kad putpelių...

ORAI: Sulauksime šilumos pliūpsnio: šios Velykos – neįtikėtinos

Šiandien Lietuvoje be žymesnio lietaus. Vėjas pietryčių, 9–14 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–14 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio vakare kai kur pietvakariniuose rajonuose nedidelis lietus. Vėjas pietryčių, pietų, 8–13 m/s. Temperatūra naktį 2–7,...

Kovo 27-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Kovo dvidešimt septintoji, trečiadienis, (trečioji 13-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 278 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia: Aleksandras, Alkmenas, Lidija, Rupertas, Rūta, Sanrimas, Santara; rytoj: Girmantė, Odeta, Rimkanta, Rimkantas,...

Astrologinė prognozė kovo 27-ajai, trečiadieniui

AVINAS. Šiandien aiškinkitės santykius, kolegiškai dalinkitės patirtimi, žiniomis. Seksis tarpininkauti, derėtis, megzti bendradarbiavimą, partnerystę, bylinėtis. Galite gauti darbo, verslo užsakymą, už kurį bus neblogai atlyginta. JAUTIS. Ši diena skatins siekti tvarkos, švaros, pagalvoti apie savo...

Štai, kaip pasiruošti kiaušinių marginimui: dabar jų įsigysite pigiau „Rimi“, o su šiais patarimais...

Velykinių kiaušinių marginimas – bene viena smagiausių prieššventinio pasiruošimo veiklų. Vis dėlto, kiaušinių virimas gali apsunkinti šį procesą, mat dažnai jie suskyla, o kiti nematomi įtrūkimai vėliau lemia, kad kiaušinio baltymas būna persigėręs margučių...

ORAI: Šiandien vietomis trumpas, nedidelis lietus, bet ko laukti ateinančiomis dienomis

Šiandien Lietuvoje vietomis trumpas, nedidelis lietus. Vėjas pietinių krypčių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos. Trečiadienį lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pietryčių, naktį 5–10 m/s, dieną 9–14 m/s, dieną kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra...

Kovo 26-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo 26-oji – Purpurinė diena (Epilepsijos pažinimo diena). Kovo dvidešimt šeštoji, antradienis, (antroji 13-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 279 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Arbautas, Emanuelė, Emanuelis, Josvainė, Josvilė, Feliksas, Liudgaras, Teklė, Vidmantė; rytoj:...

Astrologinė prognozė kovo 26-ajai, pirmadieniui

AVINAS. Norite ar nenorite, šiandien teks derintis prie kitų žmonių planų, interesų. Kai kurie santykiai ar reikalai gali visiškai pakeisti pobūdį. Galbūt teks dalyvauti privalomame renginyje, atlikti tarpininkų vaidmenį ar kt. JAUTIS. Ši diena skirta...

Velykoms pasigaminkite gardų gervuogių pyragą – jam produktų įsigysite pigiau „Rimi“

Šviežias uogas mėgstame valgyti ir kaip desertą, ir kaip sveikatai palankų bei maistingą užkandį. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad kasdien suvalgę bent saujelę uogų savo organizmą praturtinsite naudingais vitaminais ir mineralais. Nors...
spot_img

PORTALO SKAITOMIAUSI

spot_img

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS

spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img