Antradienį Seimas svarstys konservatoriaus Mindaugo Skritulsko pateiktas pataisas, kuriomis siūloma leisti savivaldybėms be konkurso perimti baseinų, koncertų salių ir panašių visuomeninės paskirties objektų valdymą.
Verslas bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija projektui oponuoja ir tikina, kad ir dabar savivaldos įstaigos gali valdyti tokius objektus, tad siūlomi pakeitimai pertekliniai, be to – esą prieštarauja Konstitucijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nuostatoms.
„Savivaldybė turi užsiiminėti socialinėmis, viešosiomis paslaugomis, o ne komercija. Nes tai ką „stumia“, yra savivaldos komercija“, – sakė kelis baseinus Kaune ir Klaipėdoje, taip pat uostamiesčio „Švyturio“ areną bei Palangos koncertų salę valdančios įmonės „Infrastruktūra LT“ partneris ir verslo vystymo vadovas Vitalijus Kuodis.
Parlamento plenarinėje posėdžių salėje popiet turėtų būti svarstoma, ar derėtų suteikti teisę savivaldybėms pačioms, per jų įsteigtas įstaigas, valdyti už jų biudžeto lėšas pastatytus nekilnojamojo turto objektus – koncertų sales, muziejus, parodų rūmus, bibliotekas, kultūros namus, sporto sales, maniežus, stadionus ir baseinus.
Tam pritarus po svarstymo, o vėliau – ir priėmus, savivalda galėtų sudaryti vidaus sandorį be Konkurencijos tarybos sutikimo ir konkurencingos procedūros taikymo. Tokiam vidaus sandoriui siūloma nustatyti ir tam tikrus reikalavimus.
M. Skritulskas tikina pastebintis, jog baseinus Kaune ir Klaipėdoje valdanti įmonė, remdamasi Konkurencijos tarybos sprendimais, esą siekia perimti už savivaldybių lėšas pastatytus naujus baseinus, pavyzdžiui, Kretingoje, Naujojoje Akmenėje, Jonavoje.
„Juos domina ne mažesni, senesni provincijos baseinai, pavyzdžiui, Skuode, Kražiuose, Šilalėje, bet nauji, ką tik už viešąsias lėšas pastatyti baseinai, kurie įrengti su naujausiomis technologijoms, nėra nudrengti“, – Eltai sakė M. Skritulskas.
Parlamentaro nuomone, laimėjusi objekto valdymo konkursą, privati įmonė turėtų „išskirtines ir monopolines“ teises teikti komercines paslaugas vieninteliame tokiame objekte visoje savivaldybės teritorijoje.
„Savivaldybės įgaus didesnį savarankiškumą spręsti dėl savo pastatytų objektų, joms nebus sukinėjamos rankos, kaip dabar per Konkurencijos tarybą privatus sektorius bando sukinėti rankas – kad (savivalda – ELTA) skelbtų konkursus ir perleistų valdymą privačioms įmonėms“, – tikino M. Skritulskas.
Ministerija ir verslo atstovas projektą laiko pertekliniu
M. Skritulsko pateiktoms Vietos savivaldos ir Konkurencijos įstatymų pataisoms penktadienį pritarė Seimo Ekonomikos komitetas, svarstant palaikymą iniciatyvai išsakė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos parlamentarai.
Vis tik ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė pažymėjo, jog pasiūlymas prieštarauja EBPO, Konstitucinio Teismo reikalavimams užtikrinti konkurencinę valdytojo atrankos procedūrą.
Be to, teigė ji, ir dabar viešosios paskirties pastatus gali valdyti savivaldybės įmonės.
„Yra būdas savivaldybėms per savivaldybės įmonę jau dabar vykdyti visas įmanomas paslaugas, tiesiog reikia praeiti konkurencinę procedūrą. Manome, kad šitas projektas yra perteklinis“, – penktadienį komiteto posėdyje sakė I. Valeškaitė.
„Infrastruktūra LT“ verslo vystymo vadovas V. Kuodis antrino, jog pataisos neturės „iš esmės jokio“ poveikio. Tiek jis, tiek viceministrė tikino, kad leidimas netaikyti konkurencijos procedūros būtų regresinis žingsnis.
„Jei savivaldybės įmonė turi gerą infrastruktūrą ir yra konkurencinga, ji taip pat gali dalyvauti ir laimėti konkursą. Tada labai aišku, kad ji valdys (…) konkurencingomis sąlygomis, laimėjusi tą konkursą be jokių valstybės pagalbos apraiškų. Ir ji veiks rinkoje, niekas to nedraudžia. Bet konkurencija pažeidžiama, kai yra perduodama“, – teigė V. Kuodis.
Jis pabrėžė – projektu norima savivaldai sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti komercinę veiklą.
„M. Skritulskas nepasako, kad tos įmonės nori užsiimti ūkine-komercine veikla: gauti pelną, uždirbti. Ir todėl Konkurencijos taryba sako, kad tai neleistina, nes skaitosi kaip valstybės pagalba tam tikrai įmonei, kuri potencialiai iškreipė konkurenciją“, – aiškino verslo atstovas.
V. Kuodis dar pridūrė, jog jo bendrovė, kaip profesionali įveiklinimo įmonė, tokius objektus valdo „tiesiog efektyviau nei savivaldybės įmonės“.
Tikina, kad baseinų lankymo kainos „labai panašios“
V. Kuodis aiškino, kad šiuo metu savivaldybių pastatytų objektų valdymu Lietuvoje užsiima trys bendrovės, jie dažniau prižiūrimi savivaldybėms pavaldžių biudžetinių arba viešųjų įstaigų, kurios esą dotuojamos pačios savivaldos ar valstybės biudžeto lėšomis.
Pasak jo, subsidijos gali būti panaudojamos kainoms sumažinti, tačiau, pavyzdžiui, savivaldybių ir privataus verslo valdomų baseinų abonementų ir lankymo kainos yra panašios. Kokią dalį finansavimo savivaldybės įstaiga skiria būtent valdomam baseinui pasakyti esą gana sunku, kadangi įstaiga atlieka ir daugiau veiklų.
„Iš esmės, kainodara yra labai panaši, skirtumas labai nedidelis“, – pabrėžė V. Kuodis.
Verslo atstovas dėstė, kad jei privati įmonė kainas iškeltų pernelyg aukštai, tokie objektai tiesiog nesulauktų lankytojų.
„Kainą turi pateikti tokią, kad būtų kuo didesnis (lankytojų – ELTA) srautas. Tai nėra būtinoji prekė žmogui. Lankymasis baseine labiau yra pramoga, sportas“, – dėstė verslo atstovas.
Savo ruožtu M. Skritulskas pabrėžė, kad privačių įmonių valdomų baseinų kainos yra aukštesnės nei priklausančių savivaldybės įstaigoms. Siekti kuo didesnio pelno, anot parlamentaro, yra verslo prigimtis.
„Turėjome karčią patirtį, kuomet šilumos ūkis buvo atiduotas privačiai bendrovei Lietuvoje. Praktika rodė, kad ir esant reguliuojamoms kainoms, jos buvo didesnės. Neretai buvo tokių atvejų, kai netgi pirkdavo tiek įvairias medžiagas, tiek užsakydavo rangos darbus iš įmonių, susijusių su valdančia įmone“, – kalbėjo M. Skritulskas.
„Verslas yra suinteresuotas gauti pelną pirmiausia. Ir būtų suinteresuotas netgi pakelti kainą dukart, tebūnie net jei ir ateis dvigubai mažiau žmonių. Bet tada mažiau kainuos išlaikymas, tvarkymas, gal mažiau reikės darbuotojų. Galutiniame variante tokiu atveju gal ir pelnas būtų didesnis“, – argumentavo jis.
Situacija būtų kita, jei verslas prisidėtų prie objekto plėtros
Vienas iš pagrindinių M. Skritulsko argumentų – privatus verslas siekia perimti už savivaldybės ar valstybės lėšas pilnai įrengtus objektus, į plėtrą esą neinvestavus savojo kapitalo.
„Jei reikia akumuliuoti lėšas, tai prašau, tada viskas logiška. Bet jei pastatytas objektas pilnumoje ir sukinėti savivaldybėms rankas ir priversti dirbtiniu būdu taikyti konkurenciją, kurios nebus, nes bus vienintelis valdytojas vienintelio objekto, nematau tame logikos“, – kalbėjo M. Skritulskas.
Tuo tarpu V. Kuodis teigė, jog perimdamas tokių objektų valdymą, verslas įsipareigoja į juos investuoti, jų, ypač – baseinų, priežiūra reikalauja didelių valdymo kaštų.
Lukas Juozapaitis (ELTA)
