Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problemas progresuojantis simptomas. Sutrikus burnos gleivinės drėkinimui gali išsivystyti odontologinės bei virškinimo ligos, o išsausėjus akims – žymiai pablogėti rega. Be to, Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytoja otorinolaringologė dr. Diana Mieliauskaitė atkreipia dėmesį, kad šie požymiai gali signalizuoti ir apie rimtą, nors dažnai laiku nediagnozuojamą ligą.
„Kasdienėje praktikoje šiai ligai įvardinti naudojamas „Sjogreno ligos“ terminas, o mokslo-akademinėje bendruomenėje – „autoimuninis epitelitas“ arba „Sjogreno sindromas“. Tai lėtinė sisteminė autoimuninė liga, kuria sergant sutrinka liaukinio epitelinio audinio gaminamo sekreto išskyrimo funkcija. Be to, šiai ligai būdinga ir kita sisteminė, dažnai neįvertinama raiška, pavyzdžiui, sąnarių ir raumenų skausmas, lėtinis nuovargis, neaiškios kilmės karščiavimas, anemija, seilių liaukų padidėjimas ir kt.“, – pasakoja dr. D. Mieliauskaitė.
Liga dažnai diagnozuojama jau pažengusi
Liaukinio epitelinio audinio ląstelės suformuoja daugelį organizmo liaukų. Jų sekretas arba ekskretuojamosios medžiagos išskiriamos į epitelinio audinio paviršių: egzokrininės liaukos – į gleivinių arba odos, o endokrininės liaukos – į kraują.
„Sergant Sjogreno liga, sustiprėja imuninis atsakas į pakitusius liaukinio epitelinio audinio ląstelių išskiriamus antigenus. Tai reiškia, kad imuninė sistema žmogaus organizmo audinius atpažįsta kaip svetimus ir pradeda kovoti su savomis ląstelėmis – pažeidžiamos sveikos ląstelės, organai ar organų sistemos bei prasideda autoimuninis procesas“, – teigia gydytoja otorinolaringologė.
Sjogreno liga yra viena dažniausių reumatinių ligų, nors neretai ji pacientams nustatoma jau pažengusi arba išvis nėra diagnozuojama.
„Deja, Lietuvoje nėra atliktų jos paplitimo tyrimų, tačiau pasaulyje sergamumo Sjogreno sindromu statistika svyruoja nuo 12,4 iki 250 asmenų 100 tūkst. gyventojų, priklausomai nuo geografinio regiono ir naudojamų Sjogreno ligos klasifikacijos kriterijų“, – pažymi dr. D. Mieliauskaitė.
Dažniausiai serga moterys
Pasak gydytojos otorinolaringologės, paprastai Sjogreno liga išsivysto asmenims, kurie jau turi genetinį polinkį ja sirgti, tačiau didelę įtaką daro ir daugybė išorės veiksnių, pavyzdžiui, virusai. Be to, moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad jos atsiradimui didžiausią reikšmę turi lėtinis stresas.
„Dažniausiai su Sjogreno liga susiduria moterys – jos šiuo sindromu serga net 9 kartus dažniau nei vyrai. Paprastai ligos požymiai pasireiškia antrame–trečiame gyvenimo dešimtmetyje ir penktojo dešimtmečio viduryje“, – pastebi gydytoja otorinolaringologė.
Yra žinoma, kad laikotarpis nuo pirmųjų ligos požymių iki Sjogreno sindromo diagnozavimo vidutiniškai trunka apie 6 metus.
„Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad dažniausiai pirmieji ligos simptomai atsiranda sulaukus 34–57 m., o liga diagnozuojama 40–67 m. amžiuje. Dažniausiai liga prasideda lėtiniu nuovargiu, sąnarių skausmu, progresuojančiu dantų ėduonimi, neaiškios kilmės karščiavimu ar anemija. Deja, kai pasireiškia akių ir burnos sausumo požymiai, Sjogreno liga pacientas serga jau ne vienerius metus“, – atkreipia dėmesį dr. D. Mieliauskaitė.
Ši būklė diagnozuojama pagal klasifikacijos kriterijus, kurie apima objektyvius akių ir burnos sausumo požymius. Taip pat atliekant histologinį biopsinės medžiagos tyrimą randamas židininis uždegimas mažosiose seilių liaukose, o atliekant imunologinius tyrimus, aptinkami specifiniai antikūnai SSA/Ro kraujyje. Moksliškai įrodyta, kad specifiniai antikūnai SSA/Ro kraujyje randami anksti, nors tai nėra jautrus tyrimas.
Laiku atpažinus ir pritaikius gydymą, ligą galima suvaldyti
Sjogreno ligos poveikis kiekvienam pacientui gali skirtis priklausomai nuo būklės ir paskirto gydymo, kuris yra simptominis ir taikant imunosupresantus ar biologinę terapiją modifikuoja ligą.
„Uždelsus gydymą, dėl trinkančio regėjimo, rijimo sutrikimų, sąnarių, raumenų skausmų bei lėtinio nuovargio nukenčia ne tik gyvenimo kokybė, bet ir didėja tikimybė, kad liga suagresyvės – išsivystys limfinės sistemos vėžys“, – pabrėžia „Kardiolitos klinikų“ gydytoja otorinolaringologė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Sjogreno liga nėra pilnai išgydoma, tačiau taikant gydytojo paskirtą gydymą, ji gali būti sukontroliuota ir pacientų gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja.
