Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai moters kaltės įrodymų padarius administracinius nusižengimus.
Klaipėdietė buvo nubausta 600 Eur bauda už tai, kad vairuodama automobilį „Ford“ kliudė šalia stovintį automobilį „Opel“, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Šį policijos nutarimą moteris apskundė apylinkės teismui, kuris, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių moters kaltę dėl pažeidimų, byloje nesurinkta, byloje nebuvo nustatyti jokie eismo įvykį matę liudytojai, o vienintelis moters kaltumo įrodymas buvo tas, kad policijos pareigūnui atvykus į vietą abu automobiliai stovėjo šalia ir ant jų esantys apgadinimai vizualiai sutapo.
Policija su tokiu teismo nutarimu nesutiko ir pateikė dėl jo apeliacinį skundą apygardos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė ir nurodė, kad administracinių nusižengimų padarymu kaltinta moteris nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad su eismo įvykiu ir apgadintais automobiliais nėra susijusi, kad administracinio nusižengimo dieną ji visą laiką buvo namie, niekur nevažiavo, jos mašina stovėjo kieme, o iš kiemo ji buvo išvažiavusi tik kitą dieną ir jau 12 val. dienos metu grįžo namo, pastatė automobilį tarp kitų automobilių ir nė vieno nekliudė. Apie eismo įvykį sužinojo dienos vakare iš policijos pareigūnų. Administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas teigė, kad atvykęs į įvykio vietą apžiūrėjo apgadintą automobilį, šalia jo stovėjusį nusižengimą padariusios moters automobilį ir, neoficialiai pasikonsultavęs su eismo įvykių ekspertu, pagal nustatytus automobilių sugadinimus, jų aukštį ir pobūdį nusprendė, kad dėl eismo įvykio kalta automobilio „Ford“ vairuotoja.
Pasak apeliacinės instancijos teismo, remiantis šiais duomenimis ir į bylą pateiktomis automobilių apgadinimų fotonuotraukomis, daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas pažeidėjai vairuojant savo automobilį, nėra pakankamo pagrindo. Policija, nenustačiusi galimų eismo įvykio liudytojų, nesiėmė pakankamų priemonių surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų (surasti po galimo automobilių kontakto galėjusias atskilti detales (dalis), nustatyti tikslią automobilių apgadinimų vietą ir kt.). Vieninteliai duomenys, kuriais vadovaudamasis policijos pareigūnas padarė išvadą, jog moteris kalta dėl eismo įvykio, buvo automobilių lokacija ir ant jų esantys apgadinimai. Be to, policijos nutarime taip pat pažymėta, kad pačios nukentėjusiosios neapdairus elgesys, kai ji‚ pastebėjusi savo automobilio sugadinimus, išvažiavo iš galimos eismo įvykio vietos ir policiją iškvietė tik po to, kai parsivežė vaikus, apsunkino įvykio tyrimą ir kartu galimybę dėl jos automobilio apgadinimo surinkti kuo daugiau įrodymų. Nukentėjusioji automobilio apgadinimą pastebėjo dar prieš važiuodama pasiimti vaikų, tačiau šalia stovėjusių kitų automobilių kieme nepastebėjo, o policiją dėl automobilio apgadinimo iškvietė tik grįžusi kartu su vaikais ir vyru, kai automobilį pastatė į tą pačią vietą, kur šalia buvo kaimynės automobilis.
Apygardos teismas pažymėjo, kad kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)
