Ekspertai patvirtina, kad vien pasidaliję kukliu turtu su kitu ar gerai išsimiegoję galite šypsotis daugiau nei turtingiausias pasaulio žmogus. Psichoterapeutė-psichologė Genovaitė Petronienė ir vienos iš Lietuvos veikiančių vaistinių tinkų vaistinės vedėja Inga Norkienė pažėrė gausybę lengvų, mokslu grįstų receptų sustiprinti laimės jausmą. Negana to, pateikė konkrečių priežasčių, kodėl 2023 m. Pasaulio laimės indekse atsidūrėme pirmajame dvidešimtuke.
Be šio įpročio nesijausite laimingi net gyvendami laimingai
Psichologai laimę vertina kaip sudėtinį reiškinį ir linkę naudoti konkretesnį apibrėžimą – gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo juo. Šis, anot G. Petronienės, susideda iš teigiamų emocijų buvimo ir neigiamų nebuvimo visose srityse: nuo darbo, ryšio su artimaisiais, draugais, kolegomis iki fizinės ir psichinės sveikatos, prasmingos egzistencijos jausmo ir netgi finansinio stabilumo.
Paklausta, kas veda į tiesiausią kelią laimės link, G. Petronienė akcentuoja – tyrimais įrodyta, kad bene lengviausia ją atrasti palaikant kokybišką, artimą, šiltą ryšį su tais, kurie priima jus tokį, koks esate. Visgi būnant platesnės visuomenės dalimi ir gyvenant ne tik dėl savęs tam tikros dvasinės vertybės neabejotinai padeda jaustis laimingesniems.
„Dar vienas būdas daugiau šypsotis – palaikyti relaksacijos ir iššūkių balansą, atliepiantį asmenybę. Jei vieniems daugiau laimės teikia laisvadieniai ar atostogos, kiti be optimalios įtampos, galimybės nuolat kažką veikti, mokytis naujų dalykų, stumti save iš komforto zonos ima nuobodžiauti ir liūdėti“, – paaiškina G. Petronienė.
Net ir gyvenant labai laimingą – jūsų charakteriui tinkantį ar gerų dalykų pilną – gyvenimą įmanoma laimės nejausti ja nesimėgaujant. Šiais laikais tai ypač liečia tuos, kurie linkę susikoncentruoti į objektyvius rezultatus ir pasiekimus, pavyzdžiui, karjerą.
„Pasimokyti šio įpročio galima iš vaikų arba įsimylėjėlių, kurie atradę antrąją pusę „skanauja“ kiekvieną akimirką drauge. Praktikuokite tai stabtelėdami ir su šeimos nariais pasidalydami pozityviausiai nuteikusiais dienos, savaitės momentais ar sugrįždami į juos dar šiek tiek pabūti individualiai“, – pataria G. Petronienė.
Visgi universalaus laimės recepto, anot pašnekovės, nėra. Kaip ir gyvenimo kokybė nėra tik aritmetinis vidurkis, mat žmogus žmogui nelygus – vienuoliui vidinis pasaulis veikiausiai bus aukštesnėje vietoje nei materialinis pagrindas, kurį susikurti stengsis vieniša mama, norinti užtikrinti vaikų ateitį.
„Susikurkite savąją laimę apsistoję ties asmeniniu pasitenkinimo gyvenimu indeksu. Nuosekliai apgalvokite, kurios prioritetinės sritys sveikos, ir maksimaliai jas puoselėkite. Atitinkamai tobulinkite nelygumus, dėl kurių jaučiatės mažiau laimingi“, – apibendrina G. Petronienė.
Laimė gydo ne tik kūną, miegas – tarp prioritetų
Budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė akcentuoja, kad nuo laimės pojūčio neatsiejami žmogaus fiziologiniai poreikiai – kokybišką tolesnį gyvenimą užtikrinančios garsiosios psichologo Maslow piramidės pagrindas.
„Tokių jo dedamųjų kaip maisto ir vandens trūkumas europiečiams šiame amžiuje gal ir nebegresia, tačiau miego „badas ir troškulys“ kamuoja ne vieną. Prastai ilsintis, nuolat ir per daug stresuojant susiduriama su psichoemocinės sveikatos pokyčiais, o jie turi įtakos ir fizinei.
Pavyzdžiui, didesnis streso hormono kortizolio kiekis tiesiogiai provokuoja tokių lėtinių ligų kaip hipertenzija ar cukrinis diabetas vystymąsi. Neišsimiegojęs žmogus stipriau reaguoja į neigiamus dirgiklius, sunkiau subalansuoja elgesį stresinėse situacijose, todėl išnaudoja tam daugiau energijos“, – aiškina vaistininkė.
Įdomu tai, kad būtent miegant organizme viskas atsinaujina ir smegenys veikia aktyviausiai – tam, kad apdorotų per dieną sukauptą informaciją, sietų naujus ryšius, atkurtų situacijas. Tam, pasak I. Norkienės, irgi reikia daug energinių resursų.
„Žinoma, visavertis maistas kūnui ir sielai taip pat reikalingas. Ne veltui sakoma, kad jaučiamės taip, ką valgome, ir darome tai tam, kad gyventume, o ne gyventume turėdami tikslą tik pasotinti skrandį“, – primena specialistė.
Laimės rodiklį, savivertę kelia ir psichinę sveikatą gerina ir subalansuotas fizinis krūvis. Tinkamai pasirūpinus panašiais baziniais dalykais kartu su geresne nuotaika sustiprėja saugumo jausmas – dar vienas minėtosios poreikių piramidės aspektas, atsiranda poreikis jausti gilesnį socialinį ryšį.
„Galiausiai be pagarbos sau ir savo kūnui, bendravimo, mėgstamos darbinės ar kūrybinės veiklos, rūpesčio kitais, laiko gryname ore ir kitų mažų džiaugsmų svarbu jaustis laimingu šiuo metu, o ne vėliau. Gyvenkite čia ir dabar, o ne užkopę dar vieną karjeros laiptelį, pasistatę namą ar užauginę vaikus“, – rekomenduoja budinčios vaistinės vedėja.
Pasaulio laimės indeksas: kodėl lietuviai taip aukštai?
Atsigręždamos į naujausią statistiką G. Petronienė ir I. Norkienė pamini, kad Lietuvos šoktelėjimą iš 38 vietos į 34 dar 2022 m. Pasaulio laimės indekse paskatino pandemijos atlaisvinimo pabaiga – susigrąžinę artimą ryšį ir socialumą pasijautėme užtikrinčiau vertindami asmeninius pasitenkinimo gyvenimu indeksus.
„Karo faktą daugelis irgi išgyveno itin jautriai, tačiau ilgainiui atradome prasmę susitelkdami visokeriopai kaimynų paramai. Nors du ar trys nerimo ir streso mėnesiai atėmė atitinkamą kiekį šviesių emocijų, paskui tai transformavosi į gilesnę altruizmo sugeneruotą laimę“, – aiškina psichoterapeutė-psichologė.
Vaistininkė priduria pasidalydama veiksmingu triuku, kuomet pabloginus žmogaus būklę jos sugrąžinimas suprantamas kaip pagerėjimas: „Tiek po karantino, tiek po įvykių Ukrainoje sugrįžome į savotišką pradinį tašką ir pasijutome laimingesni, įvertinę tai, ką turime.“
I. Norkienė įsitikinusi, kad stabiliai augantį tautiečių laimės jausmą keičia ir požiūris. Po Nepriklausomybės atkūrimo subrendusi nauja karta jau sugeba pasirūpinti ne tik savimi, bet ir greta esančiais – realizuoja save skirdami brangiausią laiko resursą savanorystei, įsitraukia į visokeriopos paramos socialines iniciatyvas.
„Dalinimasis ne tik tiesiogiai susijęs su pasitenkinimu gyvenimu, bet ir stiprina visuomenę vertybiškai. Su kolegomis vaistininkais vis dažniau pastebime situacijų, kuomet senjoras negali nusipirkti rekomenduojamo vaisto ar maisto papildo ir jaunesni pirkėjai pradžiugina pasisiūlę sumokėti. Tikėtina, kad gražų gestą matęs kitas klientas gavęs progą pasielgs panašiai“, – užkrečiamos laimės aspektą pabrėžia vaistininkė.
Tokia pažanga, anot jos, leidžia tikėti, kad artimiausioje perspektyvoje kasmet sudaromame pasauliniame laimės indekse būsime vis aukščiau. Siekti ambicijos galima remiantis gerosiomis laimingiausiųjų šalių praktikomis. Pavyzdžiui, švedai turi tradicinį paprotį „fika“ – kasdien paskiria laiko kavos ir deserto su kolegomis, draugais ar artimaisiais pauzei ir susitelkia vien į socialinį ryšį.
„Šiuolaikinių žmonių maksimalizmas pamirštant ne tik mėgautis darbo procesu, bet ir daryti pertraukas dinamiškoje dienotvarkėje veda į perdegimą – šių laikų rykštę. Stabtelėjus ne tik nurimsta mintys ir kūnas, bet ir produktyvumas auga“, – atkreipia dėmesį specialistė ir kviečia daugiau laimės paslapčių iš viso pasaulio atrasti šiuo metu vykstančiame vaistinių projekte emocinei sveikatai gerinti.
