Klaipėdos apygardos teismas savo kaltės apgaule įgijus 45 000 Eur nepripažinusiai moteriai skyrė 2 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo ją per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
N24.lt – NAUJAS!
Moteriai buvo pareikšti kaltinimai apgaule savo ir savo vadovaujamos nekilnojamojo turto prekyba užsiimančios bendrovės naudai įgijus svetimą didelės vertės turtą, t. y. iš viso 45 000 Eur: kaltinamoji, būdama nekilnojamojo turto pardavimo brokerių bendrovės direktore, žinodama, jog nukentėjęs asmuo susidomėjo kitos bendrovės parduodamu naujai pastatyto buto Palangoje įgijimu, melagingai nurodė, jog ji turi įgaliojimus tarpininkauti parduodant šias patalpas, sudaryti sutartis, priimti iš pirkėjo pinigus už parduodamą nekilnojamąjį turtą. Iš nukentėjusiojo gautų 45 000 Eur ji nepervedė į tikrojo buto savininko ir pardavėjo sąskaitą, o gautus pinigus per kelis kartus išgrynino ir pasisavino.
Bylą kaip pirmoji instancija išnagrinėjęs apygardos teismas konstatavo, jog, nepaisant aplinkybės, kad moteris savo kaltę neigė, jos kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo proceso metu ištirti įrodymai Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo pasirašytoje kaltinamosios pateiktoje avansinėje sutartyje kaltinamoji tikslingai nurodė ne patalpų savininko, o būtent savo įmonės banko sąskaitos numerį. Teismo vertinimu, jeigu kaltinamoji nebūtų siekusi apgaule įgyti svetimų pinigų ir sutartyje savo bendrovės, o ne tikrojo parduodamo buto savininko banko sąskaitą nurodžiusi tik per klaidą, nukentėjusiojo pervestus pinigus ji būtų pervedusi arba tikrajam jų gavėjui, arba grąžinusi nukentėjusiajam nurodydama, kad jis suklydo pervesdamas avansinį mokėjimą ne tam juridiniam asmeniui. Tačiau kaltinamoji iš nukentėjusiojo gauto avanso nei pervedė nekilnojamojo turto savininkui, nei grąžino nukentėjusiajam. Tokie veiksmai įrodo sąmoningus ir tyčinius veiksmus apgaule įgyti svetimą turtą.
Teismas atmetė kaltinamosios gynėjo argumentus, jog nukentėjusysis atkūrė savo pažeistas teises kaip kreditorius civilinio proceso tvarka, jam priteisiant negrąžintą avansą, baudą bei patirtų nuostolių atlyginimą, ir pažymėjo, jog tai neeliminuoja apgaulės esmingumo. Tai, kad nukentėjusysis turėjo galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti sumokėtą sumą civilinio proceso tvarka ir šia galimybe pasinaudojo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiais kaltinamosios veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas. Vien ta aplinkybė, kad civiline tvarka yra patenkintas nukentėjusiojo ieškinys, jokiu būdu nereiškia, kad jo pažeistos teisės yra atkurtos, nes civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas nėra įvykdytas: kaltinamoji net iš dalies žalos neatlygino, prasidėjus teismo procesui ėmė slapstytis, vengė vykdyti kardomąsias priemones, be to, ne tik ji pati, bet ir jos vadovaujama įmonė nevykdo veiklos ir negauna jokių pajamų, dėl to priteistų sumų išieškojimas civiline tvarka yra apsunkintas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo vyresnioji padėjėja (komunikacijai)
