Net naujausi dyzelinių automobilių modeliai turi problemų. Jų sukeliama reali tarša kietosiomis dalelėmis kelia didžiulį pavojų sveikatai, parodo šiandien paskelbti nepriklausomi taršos tyrimų duomenys.
Tai paneigia pastaruoju metu automobilių gamintojų plačiai skleidžiamą mitą, jog naujausi dyzeliniai automobiliai „išsigydė“ „Dyzelgeito“ ligas ir dabar esą yra „švarūs“.
Kietųjų dalelių filtrai (DPF) „išvalomi“ (mėgstama tą faktą slėpti žodžiu „regeneruojami“) kas 480 kilometrų, tokių išvalymų metu kenksmingų dalelių koncentracija išmetimo dujose padidėja iki 1000 kartų, palyginti su įprastu lygiu.
Auto365.lt
Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidento Kęstučio Kupšio, duomenys verčia sunerimti ir Lietuvoje reikalauti tolesnių priemonių siekiant švaraus oro keliuose. „Akivaizdu, kad automobilių registracijos mokesčio tam nepakaks. Dyzelinių automobilių gamintojams patogi dabartinė sistema, kai kietųjų dalelių filtro „regeneracijos“ technologija neva užtikrina taršos normų laikymąsi. Tačiau toji technologija tik paslepia problemą. Po nepriklausomo tyrimo akivaizdu, kad net ir naujų dyzelinių automobilių turime vengti, o tuo labiau – neįsileisti jų į Lietuvos miestų centrus“, – sako K. Kupšys.
Tyrimą atliko nepriklausoma Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovė „Ricardo“ Europos nevyriausybinės organizacijos „Transport & Environment“ užsakymu. Tyrėjai testavo du populiarius Europoje dyzelinius automobilius – „Nissan Qashqai“ ir „Opel Astra“.
Statistika rodo, kad Lietuvoje „Nissan Qashqai“ patenka į labiausiai perkamų naujų automobilių modelių dešimtuką, o „Opel Astra“ puikuojasi tarp dešimties populiariausių naudotų automobilių modelių.
„Transport & Environment“ teigimu, Europoje šiuo metu važinėja apie 45 milijonus Euro 6d-temp standarto automobilių su įdiegta kietųjų dalelių kontrolės technologija, kuri gali atrodyti kaip geras dyzelinių variklių „švaros“ sprendimas. Deja, kietųjų dalelių filtrai, privalomai diegiami nuo 2013 metų, tik paslepia problemą. Kietųjų dalelių išmetimo norma skaičiuojama kaip kelių šimtų kilometrų vidurkis, o ne tuo metu, kai DPF išvalomi, todėl teoriškai automobiliai atitinka reikalavimus. Tačiau dalelių kiekis „išvalymo“ metu yra toks didelis, kad didesnių už 23 nm dalelių tarša siekia net 32-115 procentų daugiau už leidžiamą 6×1011/km limitą. „Transport & Environment“ skaičiavimu, tokių „išvalymų“ Europos keliuose atliekama net 1,3 milijardo kasmet.
Dabartinė automobilių taršos mokesčio sistema, priimta Seimo 2019 m. pabaigoje ir įsigaliosianti nuo 2020 m. vidurio, numato didesnį dyzelinių automobilių taršos apmokestinimą palyginti su tą patį CO2 lygį išmetančiais benzininiais ir dujiniais automobiliais. Pasak K. Kupšio, toks sprendimas, atsižvelgus į „Ricardo“ tyrimo išdavas, turės būti persvarstyti. „Įregistruoti dyzelinį automobilį su žema anglies dioksido emisija bus galima sumokėjus vienkartinę šimto eurų nesiekiančią sumą. Tai paskatins didelį tiek naujų dyzelinių automobilių pirkimą, tiek naudotų taršių dyzelinių automobilių įvežimą iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tačiau žala sveikatai dėl kitų dyzelinių variklių sukeliamų teršalų, ypač kietųjų dalelių, prislėgs valstybės sveikatos sistemos pečius“, – prognozuoja vartotojų atstovas.
Kęstutis Kupšys
LVOA – Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas | Viceprezidentas
