Lietuvoje vis daugėja žmonių, kurie net ir sulaukę pensijos amžiaus pasirenka dirbti ir toliau. „Sidabrinę kartą“ dar neišeiti į užtarnautą poilsį skatina ne tik didesnės pajamos, bet ir noras bendrauti, išlikti aktyviems bei naudingiems. Jau beveik 70 m. sulaukęs salės darbuotoju „Maximoje“ dirbantis Stanislovas atvirauja, kad gyvenimas be darbo jam tiesiog netinka – ypač tapus našliu.
7 metus Vilniaus Mindaugo gatvėje esančioje parduotuvėje pirkėjams padedantis Stanislovas Hohmanas – vyriausias darbuotojas čia, tačiau guvumu nenusileidžia net ir trigubai jaunesniems, o jo humoro jausmas pavergia net ir niūruolius.
„Oi, žinokit, aš pensijoj visai išprotėčiau, – nusijuokia Stanislovas. – Gyvenu miške, o su kiškiu gi nepajuokausi ir nepakalbėsi. Prieš pusmetį palaidojau savo žmoną, likau su trimis vaikais, kurie juk jau visi suaugę. Kai jie išeina – namuose man būna labai liūdna, o darbe štai aš atsipalaiduoju, išsikalbu, pajuokauju. Dirbsiu tol, kol sveikata leis.“
Humoras padeda susikalbėti su visais
Stanislovas sako, kad norint tebedirbti sulaukus pensijos amžiaus reikia ne tik sveikatos, bet ir noro. „Parduotuvėje taip lakstau, kad net padai dega. Bet šį darbą dirbant gal net dar svarbiau mokėti prieiti prie žmogaus – jį nuraminti, pajuokauti, nuotaiką jam pakelt. Būna, reikia pabūti ir psichologu, pakalbėti su žmonėmis, kartais tenka pašnekėti ir apie jų problemas“, – apie darbo kasdienybę pasakoja jis.
Vyras kalba rusų, lenkų kalbomis, bet jo neišmuša iš vėžių net ir užsukę anglakalbiai – šiuos tiesiog su vienintele mokama fraze „I love you. Thank you. Goodbye“ palydi pas angliškai kalbantį kolegą.
Atrasti bendrą kalbą su į jo duonos skyrių užsukančiais skirtingais pirkėjais Stanislovui padeda spalvinga gyvenimiška patirtis. 30 metų jis dirbo padavėju prabangiuose Vilniaus restoranuose, aptarnavo prezidentus, Lietuvos ir užsienio šalių ministrus – tekdavo ir laikytis griežto protokolo, ir tvarkytis su padauginusiais ar įnoringais žmonėmis.
„Su klientais man problemų nekyla – myli mane tos bobutės, kaip kunigui visas nuodėmes pasako. Viską išsako, pasikalbam, labai moku išklausyti ir patarti, jeigu reikia, pašmaikštauti“, – pasakoja Stanislovas. Visgi jis sako pastebintis, kad pastaruoju metu į parduotuvę ateinantys pirkėjai pasikeitę, be nuotaikos.
„Būna, kad net kartais ant manęs rėkti pradeda, bet aš visada su humoru bandau jų nuotaiką praskaidrinti. Kartą moteris pradėjo man sakyti, kad pas mus nieko nėra parduotuvėje, o aš jai sakau – „Mane tai radai, vadinasi – kažkas yra“. Humoras visur gelbsti – jeigu pirkėja renka duoną vyrui, tai siūlau imti avižinę, kad jis būtų sveikas kaip arklys“, – juokauja Stanislovas.
Karo medicinos mokyklą baigęs vyras klientų vertinamas ir už žinias – pavyzdžiui, jis pataria, kokią duoną geriau valgyti sveikatos problemų turintiems, kokią geriau rinktis gulintiems ligoninėje. Ne kartą po savo patarimų sulaukęs ir padėkų – pirkėjai grįžta padėkoti žodžiu, net raštu parašo jam linkėjimą.
„Ir kolegos visą laiką ateina pasitarti su manim visokiausiais klausimais. Pavyzdžiui, sako, kad nori važiuoti į kalnus su žmona palakstyti. Tai ką aš jam sakau – „Iš pradžių pasitreniruok, po parduotuvę palakstyk, o tada jau apie kalnus galvok“. Mūsų kolektyvas parduotuvėje labai smagus – netgi dauguma mūsų yra vyresnio amžiaus“, – pasakoja Stanislovas.
Gyvenimiška patirtis – ypač vertinga
„Sodros“ duomenimis, vis daugiau senatvės pensiją gaunančių lietuvių nusprendžia ir toliau likti darbo rinkoje. 2010 m. tokių buvo apie 9 proc., tuo tarpu 2022-aisiais – jau apie 12 proc. Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensiją gauna daugiau nei 600 tūkst. žmonių, iš jų 71 tūkst. dirba.
„Savo kolektyve turime apie 600 pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų, – statistika dalijasi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich. – Pastebime, kad garbaus amžiaus žmonėms prekybos sektorius yra patraukli sfera ir toliau išlikti darbo rinkoje. Per daugelį metų įgyti platūs profesiniai įgūdžiai jiems leidžia lengvai pritapti įvairiose pareigose, o jų gyvenimiška patirtis yra ypač vertinga dirbant su žmonėmis.“
T. Ihnatovich teigimu, garbaus amžiaus darbuotojai dažnai išsiskiria kaip geri problemų sprendėjai – visko matę gyvenime jie ramiai atranda išeitis įvairiose situacijose ir noriai savo žiniomis dalijasi su jaunesniais kolegomis. Toks „sidabrinis potencialas“, anot jos, yra lobis kiekvienam darbdaviui.
Tomas Bašarovas
Komunikacijos projektų vadovas
